Turbulencija giedrame danguje. Kodėl žmonija nustos skraidyti?

3 days ago
35

Įsivaizduokite, kad esate 10 km aukštyje. Lėktuvas staiga krenta žemyn - tarsi kas nors jį būtų ištraukęs iš oro. Jokių debesų. Jokio įspėjimo. Tik tyla... ir kritimas.

Šią savaitę du skrydžiai patyrė pragarą:
Ispanijoje nusileidęs „Ryanair“ lėktuvas smarkiai sudrebėjo. Du skrydžio palydovai buvo sunkiai sužeisti.
Netrukus po pakilimo „Latam Airlines“ lėktuvas Brazilijoje pateko į krušą ir turbulenciją. Liudininkai pasakojo: „Buvo tarsi amerikietiški kalneliai... Rėkimas, neviltis, žmonės meldėsi“.

Tai nėra nelaimingas atsitikimas. Tai dėsningumas. Pastaraisiais metais tyrimuose vis dažniau fiksuojama, kad turbulencija dažnėja ir stiprėja. O ypač pavojingiausia rūšis - giedro dangaus turbulencija. Ji nematoma radarams. Ji nenuspėjama. Ji atsiranda staiga.
Šią nerimą keliančią temą jau aptarė didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės. Tačiau, nepaisant akivaizdžios dinamikos, vadinamieji ekspertai ir toliau įtikinėja visuomenę, kad tai tik nemalonus nepatogumas, o ne rimta grėsmė saugumui.
Remiantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos 2024 m. ataskaita, beveik 75 proc. rimtų traumų lėktuvuose buvo susijusios su turbulencija. O 2024 m. rugpjūčio 9 d. virš Brazilijos įvyko neįsivaizduojamas įvykis: iš daugiau nei 5 km aukščio vos per minutę nukrito laineris ATR-72. Žuvo visi 62 lėktuve buvę žmonės.

Šiuolaikinis mokslas nesupranta tikrųjų įvykio priežasčių ir aiškų dangaus turbulencijos atsiradimą sieja su staigiu vėjo krypties ar greičio pasikeitimu.
Tačiau tai nepaaiškina, kodėl lėktuvai per kelias sekundes tiesiogine prasme krenta dešimtis metrų.
Tikroji priežastis yra gilesnė. Elektromagnetinės anomalijos Žemės gelmėse sutrikdo oro jonizaciją. Susilpnėja ryšiai tarp molekulių. Oras tiesiogine prasme nebeatlaiko lėktuvų. Jei šis procesas tęsis ir toliau, ateis laikas, kai joks orlaivis nebegalės saugiai pakilti į dangų.
Mūsų išvados pagrįstos ilgamečiais tarptautinės „Allatra“ tyrėjų grupės tyrimais ir duomenimis, pateiktais ataskaitose, kurias galima rasti tinklalapiuose academia.edu ir earthsavesciencecollaborative.com

Loading comments...