Klimatas siautėja: anomalijos, kurios mus užklupo netikėtai!

Klimatas ir toliau pateikia nemalonių siurprizų, o kartais net nesuvokiame tų ar kitų anomalijų pasekmių. Vasario 5-11 d. įvykiai tai akivaizdžiai patvirtino.
Japonija susidūrė su ekstremaliu snygiu: Hokaide Obihiro mieste per 12 valandų iškrito 120 cm sniego, o tai buvo absoliutus šalies rekordas.
Kinijoje dėl pražūtingos nuošliaužos po žemėmis atsidūrė 29 žmonės.
Karibų jūros regione užfiksuotas galingas 7,6 balo stiprumo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamio grėsmę.
Nuo vasario 6 d. JAV siautė žiemos audros. Ledas, sniego pusnys ir tornadai sukėlė chaosą keliuose ir daugybę atšauktų skrydžių. Vidurio Atlanto regione po ledinio lietaus ant objektų susidarė iki 11 mm storio ledas.
Kentukyje užfiksuoti keli tornadai, o Tenesyje pražūtingas EF-2 tornadas pražudė du žmones ir dar tris sužeidė.
Brazilijoje smarkios liūtys sukėlė potvynius ir nuošliaužas. Jie padarė didelės žalos, žmonės taip pat nukentėjo.
Irane tūkstančiai žmonių nukentėjo nuo neįprastų šalčių, sniego ir potvynių. Gilano provincijoje buvo rekordinės liūtys, kurios sukėlė upių išsiliejimus ir didelio masto potvynius. Vien Rešto mieste per naktį iškrito 107 mm kritulių, o tai yra istorinis rekordas.

Nuo vasario 5 d. Artimųjų Rytų regionus veikia žemo slėgio sistema, pernešanti šaltas poliarines oro mases.
Dėl gausaus snygio Libano Bekaa slėnyje buvo uždaryti keli greitkeliai.
Jordanijoje dėl gausių kritulių šalies šiaurėje ir centre buvo apsemti vandens telkiniai. Adžlūne kritulių kiekis siekė pusantro mėnesio įprasto kritulių kiekio.
Vasario 6 d. Maaną užklupo smarki smėlio audra, kuri taip pablogino matomumą, kad eismas buvo beveik visiškai paralyžiuotas.
Izraelyje audra sukėlė didelį šaltį, kuris baigėsi tragedija: vienas žmogus mirė nuo hipotermijos, o kitas kritinės būklės buvo paguldytas į ligoninę.
Islandija patyrė vieną galingiausių pastarųjų metų audrų, padariusią didelę žalą infrastruktūrai. Išskirtinis audros bruožas buvo tas, kad ją lydėjo žaibai ir griaustinis - itin retas reiškinys Islandijos subarktiniame klimate, ypač žiemą.
Rusijoje galingas anticiklonas sukėlė rekordinį atmosferos slėgį, dėl kurio netikėtai kilo techninių gedimų, taip pat ir aviacijoje.
Stichijos dar kartą parodė, kaip mažai žmonija žino apie klimato sistemoje vykstančius procesus ir kaip prastai yra pasirengusi naujoms anomalijoms. Kas iš vairuotojų galėjo numanyti, kad anticiklonas sukels jiems rimtų problemų? Tačiau tai tik maža dalis galimų pasekmių.
Mūsų pasaulis, įskaitant pagrindinę infrastruktūrą, vis labiau priklauso nuo elektronikos, kuri gali sugesti dėl stichinių nelaimių poveikio.
Kol kas matome tik ledkalnio viršūnę - paslėptų pavojų daugėja, nes klimato krizė intensyvėja. Kad įveiktume naujus iššūkius, turime sutelkti viso pasaulio mokslinius išteklius, kad geriau suprastume pokyčių priežastis, nustatytume galimas grėsmes ir, svarbiausia, rastume būdų, kaip jas įveikti.