Žmonės panikoje! Santorinis, Campi Flegrei, Achija - ugnikalniai bunda!

Planetoje daugėja klimato katastrofų ir jų padarinių, todėl žmonija priversta prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.
2025 m. pradžioje visoje planetoje smarkiai padidėjo vulkaninis ir seisminis aktyvumas, keliantis rimtą susirūpinimą.
Graikijoje, Santorino saloje, daugiau kaip 11 000 žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl padažnėjusių žemės drebėjimų, kurių epicentrai buvo netoli Santorino ir Kolumbo ugnikalnių.
Islandijoje taip pat užfiksuota virtinė drebėjimų netoli Grötarvatno ugnikalnio ir galingas žemės drebėjimų spiečius Baurdarbungos kalderoje.
Šiaurės Marianų salose suaktyvėjo povandeninis ugnikalnis Achija. Tai rodo palydovinės nuotraukos ir povandeninių jutiklių duomenys.

Indonezijoje Ibu ugnikalnis per pirmąsias 20 sausio dienų išsiveržė daugiau nei tūkstantį kartų, o tai rodo, kad jis yra labai aktyvus.
Etiopijoje 2025 m. sausio 13 d. išsiveržė Erta Ale ugnikalnis, garsėjantis savo lavos ežeru. 2025 m. sausio 13 d. lava išsiveržė už kraterio ribų ir pirmą kartą per 20 metų pasiekė turistinius rajonus.
Havajuose aktyvus ugnikalnis Kilauėja. Iš jo veržiasi lava ir susidaro pavojingos kvėpavimui vulkaninės skaidulos.
Ypač didelę grėsmę kelia superugnikalniai, galintys sukelti pasaulines katastrofas. Japonijos Sakuradžimos ugnikalnio teritorijoje, kuri yra superugnikalnio Aira kalderos dalis, suaktyvėjo sprogstamieji išsiveržimai ir pelenų išmetimas iki 2700 metrų aukščio.
Italijoje Campi Flegrei superugnikalnyje taip pat užfiksuotas padidėjęs seisminis aktyvumas, kuris kelia nerimą dėl to, kad jis yra netoli tankiai apgyvendintų vietovių.

Pastaraisiais metais mūsų planetoje pastebimas ryškus seisminio ir vulkaninio aktyvumo padidėjimas.
Šį padidėjimą galima paaiškinti keliais veiksniais.
Pirma, Žemės branduolį veikia išorinis kosminis poveikis, kuris suteikia jam papildomos energijos.
Šią energiją paverčiant šiluma, mantija įkaista, magma tampa skystesnė, padidėja endogeninės šilumos srautas iš vidaus į paviršių ir susidaro nauji magmos židiniai.
Antra, plastiku užteršti vandenynai prarado gebėjimą veiksmingai šalinti šilumą iš Žemės vidaus, o tai taip pat prisideda prie planetos vidinės energijos kaupimosi.
Dėl tų pačių priežasčių stiprėja ne tik geodinaminiai procesai, bet ir didelio masto klimato pokyčiai bei kataklizmai.
Ši dinamika tiksliai atitinka prieš kelerius metus tarptautinės mokslininkų grupės pateiktą matematinį modelį. Ir 2025 m. prognozės nežada nieko paguodžiančio.

Tačiau užuot sutelkusi dėmesį į problemos esmę ir ieškojusi sprendimų, žmonija ir toliau daro viską, išskyrus tai, kas būtina civilizacijos išlikimui.