Mokslininkai ĮSPĖJO | 2025 m. kataklizmai - prognozės pildosi?!

Pasaulis vos spėjo atsigauti po 2024 m. stichinių nelaimių, kai gamtos stichijos vėl parodė savo galią. 2025 m. pradžia mūsų planetai buvo labai sunki: jau pirmosios trys sausio mėnesio savaitės buvo paženklintos eile neįprastų ir destruktyvių įvykių. Toliau apžvalgoje pateikiami ryškiausi stichinių nelaimių, įvykusių sausio 1-21 d., pavyzdžiai.
2025 m. sausis buvo sunkus išbandymas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios patyrė tris galingas žiemos audras. Pirmoji, prasidėjusi sausio 3 d., paralyžiavo gyvenimą nuo Kanzaso iki Naujojo Džersio. Daugiau kaip 350 000 namų liko be elektros, audra nusinešė septynias gyvybes. Sausio 9 d. šalies pietryčius užklupo antroji audra, kurią lydėjo smarkus snygis ir masinis skrydžių atšaukimas. Penkiose valstijose buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Trečiasis smūgis atėjo sausio 20 d., atnešęs sniego kritulių ir smarkiai atvėsinęs Meksikos įlankos pakrantę. Jaučiama temperatūra nukrito iki šiose vietose neregėto -18 °C. Alabamoje užfiksuotas didžiausias per 143 metus dienos sniego kiekis.
Tuo pat metu sausio 7 d. Pietų Kalifornijoje kilo dideli miškų gaisrai. Ugnis apėmė 16 000 hektarų plotą, žuvo 28 žmonės. Daugiau kaip 200 000 gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Ugnis sunaikino daugiau kaip 12 000 statinių, o bendra žala viršijo 250 mlrd. dolerių.
Kol Afrikos šiaurėje, ypač Alžyre, nuo sausio 1 d. dykumoje buvo neįprastai šalta ir snigo, Rusijoje buvo priešingai: vietoj tradicinių Krikšto šalčių oras buvo neįprastai šiltas. Gamtos pabudimas pasireiškė medžių pumpurų išsiskleidimu ir snieguolių žydėjimu. Sausio 9 d. Armavire termometro stulpelis pakilo iki +17,5 °C.
Metų pradžia Lietuvoje labiau priminė rudenį: smarkios liūtys sukėlė potvynius, o vėjo gūsiai siekė 29 m/s. Saudo Arabijoje nuo sausio 6 d. prasidėjo smarkios liūtys su kruša ir perkūnija, kurios sukėlė staigius ir pražūtingus potvynius. Sausio 17 d. Siciliją nusiaubė galinga audra, kurią lydėjo šiam metų laikui nebūdingi tornadai, padarę didelės žalos.
Australijos rytinę pakrantę nuo sausio 15 d. nusiaubė kelios galingos audros. Sidnėjuje vėjo greitis siekė 120 kilometrų per valandą, todėl virto medžiai, buvo apgadinti pastatai ir nutrauktos elektros linijos. Daugiau kaip 200 000 namų liko be elektros, vienas žmogus žuvo.
Mokslininkai pastebėjo nerimą keliančią seisminio aktyvumo didėjimo tendenciją. 5 balų stiprumo žemės drebėjimai tapo beveik kasdieniu reiškiniu, tačiau per pastaruosius šešis mėnesius dažniau pasitaiko 6 balų ir stipresni žemės drebėjimai. 2025 m. pradžia patvirtina šią tendenciją: per pirmąsias tris savaites užfiksuoti septyni tokie įvykiai. Labiausiai pražūtingas buvo 6,8 balo stiprumo žemės drebėjimas, įvykęs sausio 7 d. aukštai kalnuotoje Dingri apygardoje (Tibeto autonominis regionas, Kinija). Po pagrindinio smūgio užfiksuota daugiau kaip 600 pakartotinių smūgių, kurių stiprumas siekė iki 4,4 balo. Nelaimė sugriovė dešimtis kaimų ir daugiau kaip 3 600 namų, žuvo 126 žmonės, 188 buvo sužeisti. Tūkstančiai žmonių atšiaurios žiemos sąlygomis liko be namų. Šis žemės drebėjimas buvo vienas stipriausių regione per pastaruosius dešimtmečius.
Stebima klimato katastrofų dinamika atitinka matematinį modelį, kurį prieš kelerius metus sukūrė tarptautinė mokslininkų grupė. Šių ekspertų prognozės 2025 m. nuvilia: tikimasi, kad gamtos reiškinių intensyvumas padidės 12-15 %, palyginti su jau ir taip rekordiniais 2024 m. Jei žmonija nesiims rimtų priemonių, nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis pagerės. Deja, ankstesni mokslininkų perspėjimai apie didėjančią kataklizmų grėsmę ir būtinybę jiems ruoštis liko neišgirsti, o tai lėmė daugybę tragedijų. Laiku sureagavus būtų buvę galima daugelio jų išvengti. Šiandien tiek atskiroms šalims, tiek visai žmonijai suformuluotos konkrečios klimato grėsmių prognozės ir pasiūlyti sprendimai. Tačiau ar šį kartą į šį raginimą bus atsižvelgta? Šis klausimas lieka atviras.