Niekas to nesitikėjo: žaibas visiems laikams pakeitė rungtynių eigą!

Šiandienos apžvalgoje pamatysite, su kokiais tragiškais įvykiais nuo 2024 m. spalio 30 d. iki lapkričio 5 d. susidūrė milijonai planetos gyventojų.
Ir pakalbėsime apie priemones, kurios padės išvengti tokių katastrofiškų padarinių ateityje.
Griaunamoji stichija nepalieka Ispanijos, apimdama naujus regionus. Kol Valensijoje toliau ieškoma kūnų namuose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir suniokotuose bei į krūvą sukrautuose automobiliuose, smarkios liūtys tęsėsi ir persikėlė į šalies šiaurės rytus.

Indonezijoje išsiveržus galingam Levotobio ugnikalniui žuvo mažiausiai 9 žmonės ir 64 buvo sužeisti, pusė jų - sunkiai.
Lapkričio pradžioje Izraeliui smogė stiprios audros. Šalies šiaurėje kilo staigūs potvyniai, nuošliaužos ir didelė kruša.
Lapkričio 3 d. naktį Oklahomos valstijoje praūžė galingos audros ir mažiausiai 5 tornadai.
Lapkričio 1 d. ciklonas Martina, smogęs Skandinavijos pusiasalio šalims,
smogė Rusijos Kaliningrado sričiai, o paskui pajudėjo į šalies gilumą.

Lapkričio 3 d. galinga audra su mirtinais žaibais smogė šiaurės Ugandai, kur Palabeko pabėgėlių gyvenvietėje žuvo 14 žmonių ir 34 buvo sužeisti.

Tą pačią dieną panašus incidentas įvyko Peru. Per futbolo rungtynes žaibas trenkė į aikštę ir pataikė į vieną iš žaidėjų, kuris mirė vietoje. Dar 7 žaidėjai buvo sužeisti, keturi iš jų paguldyti į ligoninę.

Smarkios liūtys užtvindė slėnius šiauriniuose ir rytiniuose Sirijos regionuose.
Nuo spalio 30 d. Saudo Arabijos dykumas kelias dienas siaubė labai didelė kruša.
O spalio 31 d. prasidėjusios smarkios liūtys paralyžiavo Iraką, visiškai pakeisdamos įprastą žmonių gyvenimo ritmą.

Spalio 31 d. supertaifūnas „Kong-rai“ smogė Taivano salos pakrantei.
Per nelaimę žuvo 3 žmonės ir beveik 700 buvo sužeista.
Daugiau kaip 970 000 namų ūkių visoje saloje liko be elektros, o daugiau kaip 44 000 namų ūkių - be vandens tiekimo. Taifūnas „Kong-rai“ buvo didžiausias Taivano saloje nuo 1996 m.

Šiandien tampa akivaizdu, kad žmonija turi būti pasirengusi didelio masto gamtos iššūkiams. Kalbame apie priemones, kurios turėtų būti įgyvendinamos siekiant užtikrinti bendrą saugumą.

Reikia įkurti vieningą nelaimių stebėjimo centrą, kuris rinktų duomenis iš viso pasaulio. Perspėjimo sistemos, užtikrinančios, kad visi laiku gautų informaciją apie artėjančią grėsmę ir saugumo instrukcijas. Iš anksto parengti evakuacijos centrai su autonomine pagalba ir pažangiomis gelbėjimo technologijomis bus labai svarbūs likviduojant padarinius.
Tačiau net jei visa tai bus įgyvendinta, šių reagavimo į ekstremalias situacijas priemonių nepakaks.
Įsivaizduokite, kad tokie potvyniai, kaip tragedija Ispanijoje, vienu metu užkluptų dešimtis pasaulio šalių. Žmonija patirtų milžiniškų nuostolių, su kuriais paprasčiausiai nesugebėtų susidoroti.

Todėl mums reikia imtis visuotinių priemonių, kad sumažintume kataklizmų augimą ir net juos sustabdytume. Neturime kitos išeities, kaip tik ieškoti sprendimo.

Čia į pagalbą ateina mokslas. Tarptautinė mokslininkų grupė jau pasiūlė klimato krizės sprendimo būdą ir padarė pagrindinius pokyčius, tačiau jų pastangų nepakanka. Norint iš tikrųjų pasipriešinti grėsmei, būtina suvienyti viso pasaulio mokslinį potencialą, pritraukti geriausius specialistus ir mokslinių tyrimų institutus vienam tikslui - žmonijos išsaugojimui.

Tokio Bendro mokslinio centro sukūrimas dabar įmanomas tik tuo atveju, jei tam bus politinė valia. O jis gali atsirasti tik tada, kai žmonės masiškai apie tai kalbės ir sukurs bendrą visuotinį poreikį.
Nežinome, ar tai įvyks, ar ne, bet kol matome ŠANSĄ, tol ja naudojamės. Džiaugsimės galėdami tai daryti kartu.