#Pokalbis. Vieno žmogaus istorija - Romualdas Valančiūnas (1934.05.14 - 2023-08-12)

Dalinamės dar 2020 metų vasarą įvykusiu pokalbiu su Romualdu Juozu Valančiūnu. Deja, bet 2023 metų rugpjūtį gerb. Valančiūnas pasimirė.
Nors sutinkame ne su visomis Romualdo Valančiūno išsakytomis mintimis, bet verta pagerbti ilgą bei įdomų gyvenimą nugyvenusį žmogų.
Romualdas Juozas Valančiūnas (gimė1931 05 14 Veisiejuose, mirė - 2023 08 12 Utenoje). Žurnalistas, vertėjas. 1951 baigė Utenos 1-ąją berniukų vid. m-klą, 1953–1961 neakivaizdžiai mokėsi VPI Lietuvių k. ir literatūros fakultete, nelaikė valstybinių egzaminų. 1951–1964 Pakalnių septynmetės m-klos mokytojas. 1964 – pirmasis Utenos r. vietos radijo laidų korespondentas ir organizatorius. 1964–1977 kompartijos raj. k-to darbuotojas, 1977–1980 teritorinio statybos tresto kadrų skyriaus viršininkas, 1980 pieno kombinato, 1981–1984 Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojas. 1984–1991 Lietuvos radijo korespondentas, vietos radijo laidų redaktorius. Vienas iš Lietuvos sąjūdžio Utenos skyriaus kūrėjų. Nuo 1994 – Lietuvos radijo informacijos redakcijos korespondentas. Išleido 2 knygas apie Utenos rajoną, išvertė 8 knygas iš rusų kalbos: N. Osipovo „Vandeny ir prie vandens“ (1977), A. Muranovo „Žydros planetos akys“ (1981), T. Saralijevo „Vyras virtuvėje“ (1992) ir kt.. Kraštiečių klubo ,,Indraja“ valdybos narys.
https://www.youtube.com/watch?v=nTAp05jf4ZI