Mūs kelias

Vingiuotas, kaubūriuotas ir siauras tas mūs kelias.
Nelengvas, jug prie gero jis veda.
Juk mums žmonėms nėra lengvo nieko,
Kas vestų mus prie gero,
Juk dėl to daugelis blogį ir tedaro.
Ir nors kartais atrodai sau karys - ne iš kelmo spirtas
Ir gėriui daryti tu ir esi išrinktas,
Bet tave staiga suraito ir permala kaip per girnas.
Išmuša purvą ir išdulkina, kaip kad išdulkintų dulkėtą kilimą.
Pravelka per ugnį ir išskaidrina lyg stiklą,
Išskalauja lediniame vandenį, kaip kad išskalautų vilną.
Kas iškentės tai, juk tai taip skausminga..
O Dieve, aš sakau, - kodėl visa tai man, kodėl visa tai prie manęs limpa..?
Bet tada suprantu, kad išdidumas gerumui gi netinka ir tam, kad tapti tyru ir skaidriu,
Kai kurie dalykai gyvenime mums būtinai nutinka..